- ruksėti
- 1 ruksė́ti, rùksi, -ė́jo intr.
1. Km, Kp dažnai raukytis: Tu negali ant vietos nusėdėti, gal tau rūra ruksi? Ps. Kad žvengia, net pasturgalis ruksi An. Valgo, net rūra rùksi (labai godžiai) Tršk. Kai kūriji (rūkai), tai šikinė rùksi: mat, mislija, kad valgai ir kad gaus ką nors Sl. Net rūra ruksėjo, kai parsigandau LTR(Šmn). ^ Ruksi kaip kumelės subinė Rm.
2. užpakaliu krutėti: Jis šokdamas bjauriai rùksi Pnd.
◊ rūrà (šikìnė) rùksi vlg. baimė ima: Jau i jam rūrà rùksi, a tik nereiks keltis Sml. Anas, gyvatė, gyvena, ir šikinė neruksi Ign.\ ruksėti; priruksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.